Ķslendingar seldir ķ įnauš Breta og Hollendinga

Žau hörmulegu tķšindi geršust nś fyrir stundu, aš meirihluti Alžingis samžykkti aš selja žjóš sķna ķ žręldóm fyrir Breta og Hollendinga til nęstu įratuga, en ķ žvķ felst aš drjśgur hluti skattgreišslna ķslensks launafólks mun renna beint ķ rķkissjóši žessara erlendu žręlapķskara.

Įšur hafši sami meirihluti žingmanna hafnaš žvķ aš leyfa veršandi žręlum aš rįša sjįlfum örlögum sķnum ķ žjóšaratkvęšagreišslu.

30. Desember 2009 er sorgardagur ķ sögu lands og žjóšar og mun žeirrar dagsetningar verša minnst ķ framtķšinni, sem žess dags sem nišurlęging žings og žjóšar hefur oršiš einna mest.

Nöfn žeirra 33 žingmanna, sem samžykktu žessi svik viš žjóš sķna, mun verša minnst ķ Ķslandssögunni og verša höfš aš hįši og spotti um aldir.

Žjóšin mun um sķšir brjótast undan oki žeirra og žeirra erlendu hśsbęnda.


mbl.is Alžingi samžykkti Icesave
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 identicon

Allir aš męta į bessastaši į morgun aš mótmęla žessari naušgun į Ķslandi!

Geir (IP-tala skrįš) 30.12.2009 kl. 23:54

2 identicon

Kannski veršur žaš gaman aš vera Ensk nżlenda.

Jóhann (IP-tala skrįš) 31.12.2009 kl. 00:01

3 Smįmynd: Jón Óskarsson

Žessa dags veršur lengi minnst sem sorgardags og žaš var sorglegt aš horfa upp į atkvęšagreišsluna į Alžingi ķ kvöld.  Skrķpaleikur "órólegu deildarinnar" ķ VG var ótrślegur.  Įsmundur og Gušfrķšur sögu jį viš žjóšaratkvęšagreišslu en Ögmundur og Lilja sögšu nei.  Sķšan snérist stušningurinn viš žegar kom aš frumvarpinu ķ heild.  

Röksemd Ögmundar fyrir žvķ aš segja nei viš žjóšaratkvęša greišslu voru byggš į hefndarhug gagnvart žeim flokkum sem samžykktu ekki žjóšaratkvęšagreišslu um Kįrahnjśkavirkjun į sķnum tķma.  Störf žingmanna į Alžingi eiga ekki aš byggjast į hefndarhug, heldur snśast um žaš sem žjóšinni er fyrir bestu hverju sinni.

Einn ręšumanna kvöldsins śtskżrši fyrir žjóšinni fyrir hvaš skammstöfunin VG stendur.  Valdaglašir.  Valdaglašir er rétta nafniš į žennan flokk.

Jón Óskarsson, 31.12.2009 kl. 00:02

4 Smįmynd: Axel Jóhann Axelsson

Jį, ValdaGlašir er sannkallaš réttnefni.  Nś veršur spennandi aš sjį, hvernig forsetinn réttlętir stašfestinu sķna į lögunum, eftir tilvķsun hans til fyrirvaranna, sķšast žegar hann samžykkti rķkisįbyrgšarlögin.

Jafnvel žó hann fįi fimmtķužśsund įskoranir um aš synja lögunum stašfestingar, žį mun kjaftaskurinn sį, ekki verša ķ vandręšum meš aš réttlęta stašfestinguna.

Axel Jóhann Axelsson, 31.12.2009 kl. 00:07

5 Smįmynd: Jón Óskarsson

Kjarkleysi žingmanna var afhjśpaš meš atkvęšagreišslunni um žjóšaratkvęši.  Ešlileg nišurstaša žarf hefši įtt aš vera 32-33 jį og 30-31 nei, en ekki 33 nei.

Vandi Forseta Ķslands veršur mikill og hann stendur ķ raun frammi fyrir tveimur valkostum.  Annars vegar aš vera samkvęmur sjįlfum sér og neita aš stašfesta frumvarpiš og vķsa žvķ til žjóšarinnar, eša hins vegar aš bjarga "óskastjórninni" sinni frį falli meš žvķ aš samžykkja lögin.

Undirskriftalisti InDefence er kominn ķ yfir 41 žśsund undirskriftir žegar žetta er skrifaš og žaš fjölgar allhressilega į listanum meš hverjum klukkutķmanum sem lķšur.  Žessi listi er kominn langt fram yfir žann fjölda sem sżna įtti gjįna milli žings og žjóšar žegar fjölmišlafrumvarpinu var mótmęlt į sķnum tķma.

Žaš veršur fróšlegt aš heyra rökstušning Forseta Ķslands.  Ég treysti žvķ aš hann verši ekki ķ neinum vandręšum meš aš koma oršum aš réttlętingu į įkvöršun sinni.

Jón Óskarsson, 31.12.2009 kl. 00:19

6 Smįmynd: Gśstaf Nķelsson

Fróšleg verša orš Ólafs Ragnars yfir rśstum Vg, en sį įgęti flokkur getur tekiš aš sér mörg hlutverk ķ ķslenskum stjórnmįlum. Veršur Sjįlfstęšisflokkurinn nęsta fórnarlamb žessarar pólitķsku amöbu?

Gśstaf Nķelsson, 31.12.2009 kl. 00:45

7 identicon

Viš megum ekki gleyma hugleysingjanum af Sušurnesjunum Atla Gķslasyni bśslóšarflutningsmanns og skattaskżrsluśtfyllanda. 

Nś žurfa menn ekki aš vera sér menntašir ķ lagafręšum til aš skilja įgętlega hvaš hegningarlög segja, og hversu vķša menn hafa dansaš lķnudans hvaš stjórnarskrį varšar.  Td. atriši eins og bregšast skildum hvaš samningsgerš varšar og undanskot gagna eins og žeir Steingrķmur J. og Össur geršust sekir um, og breytir engu hvort um brotavilja eša gįleysi er um aš ręša.  Sem į viš flest ef ekki öll önnur möguleg brot.  Afsakašu hversu langt žetta veršur, en ar sem žetta er lķfleg sķša er örugglega gagnlegt fyrir marga aš hugleiša ķ hverskonar ógöngur rįšamenn nśverandi og fyrrverandi eru bśnir aš koma sér śt ķ meš ömurlegri og fullkomlega óįsęttanlegri framgöngu sinni ķ Icesave mįlinu.

X. kafli. Landrįš.

86. gr. Hver, sem sekur gerist um verknaš, sem mišar aš žvķ, aš reynt verši meš ofbeldi, hótun um ofbeldi, annarri naušung eša svikum aš rįša ķslenska rķkiš eša hluta žess undir erlend yfirrįš, eša aš rįša annars einhvern hluta rķkisins undan forręši žess, skal sęta fangelsi ekki skemur en 4 įr eša ęvilangt.
87. gr. Geri mašur samband viš stjórn erlends rķkis til žess aš stofna til fjandsamlegra tiltękja eša ófrišar viš ķslenska rķkiš eša bandamenn žess, įn žess aš verknašurinn varši viš 86. gr., žį varšar žaš fangelsi ekki skemur en 2 įr eša ęvilangt. Sé žetta ķ žvķ skyni gert aš koma erlendu rķki til žess aš skerša sjįlfsįkvöršunarrétt ķslenska rķkisins į annan hįtt, žį varšar žaš fangelsi allt aš 8 įrum.
88. gr. [Hver, sem opinberlega ķ ręšu eša riti męlir meš žvķ eša stušlar aš žvķ, aš erlent rķki byrji į fjandsamlegum tiltękjum viš ķslenska rķkiš eša hlutist til um mįlefni žess, svo og hver sį, er veldur hęttu į slķkri ķhlutun meš móšgunum, lķkamsįrįsum, eignaspjöllum og öšrum athöfnum, sem lķklegar eru til aš valda slķkri hęttu, skal sęta …1) fangelsi allt aš 6 įrum. Ef brot žykir mjög smįvęgilegt, mį beita sektarhegningu.]2)
1)L. 82/1998, 21. gr. 2)L. 47/1941, 1. gr.
89. gr. Beri ķslenskur rķkisborgari ķ ófriši vopn gegn ķslenska rķkinu eša bandamönnum žess, žį varšar žaš fangelsi ekki skemur en 2 įr.
Sömu refsingu skal hver sį sęta, sem ķ ófriši, eša žegar ófrišur vofir yfir, veitir fjandmönnum ķslenska rķkisins lišsinni ķ orši eša verki eša veikir višnįmsžrótt ķslenska rķkisins eša bandamanna žess.
90. gr. Rjśfi mašur, mešan į ófriši stendur eša žegar hann vofir yfir, samning eša skuldbindingu, sem varšar rįšstafanir, sem ķslenska rķkiš hefur gert vegna ófrišar eša ófrišarhęttu, žį skal hann sęta …1) fangelsi allt aš 3 įrum.
Hafi manni oršiš slķkt į af stórfelldu gįleysi, skal honum refsaš meš sektum eša [fangelsi allt aš 1 įri].1)
1)L. 82/1998, 22. gr.
91. gr. Hver, sem kunngerir, skżrir frį eša lętur į annan hįtt uppi viš óviškomandi menn leynilega samninga, rįšageršir eša įlyktanir rķkisins um mįlefni, sem heill žess eša réttindi gagnvart öšrum rķkjum eru undir komin, eša hafa mikilvęga fjįrhagsžżšingu eša višskipta fyrir ķslensku žjóšina gagnvart śtlöndum, skal sęta fangelsi allt aš 16 įrum.
Sömu refsingu skal hver sį sęta, sem falsar, ónżtir eša kemur undan skjali eša öšrum munum, sem heill rķkisins eša réttindi gagnvart öšrum rķkjum eru undir komin.
Sömu refsingu skal enn fremur hver sį sęta, sem fališ hefur veriš į hendur af ķslenska rķkinu aš semja eša gera śt um eitthvaš viš annaš rķki, ef hann ber fyrir borš hag ķslenska rķkisins ķ žeim erindrekstri.
Hafi verknašur sį, sem ķ 1. og 2. mgr. hér į undan getur, veriš framinn af gįleysi, skal refsaš meš …1) fangelsi allt aš 3 įrum, eša sektum, ef sérstakar mįlsbętur eru fyrir hendi.
1)L. 82/1998, 23. gr.
92. gr. Hver, sem af įsetningi eša gįleysi kunngerir, lżsir eša skżrir óviškomandi mönnum frį leynilegum hervarnarrįšstöfunum, er ķslenska rķkiš hefur gert, skal sęta …1) fangelsi allt aš 10 įrum, eša sektum, ef brot er lķtilręši eitt.
Sömu refsingu skal hver sį sęta, sem af įsetningi eša gįleysi stofnar hlutleysisstöšu ķslenska rķkisins ķ hęttu, ašstošar erlent rķki viš skeršingu į hlutleysi žess, eša brżtur bann, sem rķkiš hefur sett til verndar hlutleysi sķnu.
1)L. 82/1998, 24. gr.
93. gr. Stušli mašur aš žvķ, aš njósnir fyrir erlent rķki eša erlenda stjórnmįlaflokka beinist aš einhverju innan ķslenska rķkisins eša geti beint eša óbeint fariš žar fram, žį varšar žaš …1) fangelsi allt aš 5 įrum.
1)L. 82/1998, 25. gr.
94. gr. Ef verknaši, sem refsing er lögš viš ķ XXIII., XXIV. eša XXV. kafla laga žessara, er beint aš žjóšhöfšingja erlends rķkis eša sendimönnum žess hér į landi, mį auka refsingu žį, sem viš brotinu liggur, žannig aš bętt sé viš hana allt aš helmingi hennar.
95. gr. [Hver, sem opinberlega smįnar erlenda žjóš eša erlent rķki, ęšsta rįšamann, žjóšhöfšingja žess, fįna žess eša annaš višurkennt žjóšarmerki, fįna Sameinušu žjóšanna eša fįna Evrópurįšs, skal sęta sektum [eša fangelsi allt aš 2 įrum. Nś eru sakir miklar og varšar brot žį fangelsi allt aš 6 įrum.]1)]2)
[Sömu refsingu skal hver sį sęta, sem smįnar opinberlega eša hefur annars ķ frammi skammaryrši, ašrar móšganir ķ oršum eša athöfnum, eša ęrumeišandi ašdróttanir viš ašra starfsmenn erlends rķkis, sem staddir eru hér į landi.]3)
[Sömu refsingu skal hver sį sęta sem ógnar eša beitir valdi gagnvart sendierindreka erlends rķkis hér į landi eša ręšst inn į eša veldur skemmdum į sendirįšssvęši eša hótar slķku.]4)
1)L. 82/1998, 26. gr. 2)L. 101/1976, 10. gr. 3)L. 47/1941, 2. gr. 4)L. 56/2002, 1. gr.
96. gr. …1)
1)L. 82/1998, 27. gr.
97. gr. Mįl śt af brotum, sem ķ žessum kafla getur, skal žvķ ašeins höfša, aš dómsmįlarįšherra hafi lagt svo fyrir, og sęta žau öll [mešferš sakamįla].1)
1)L. 88/2008, 234. gr.

Glešilegt nżtt įr.  (O:

Gušmundur 2. Gunnarsson (IP-tala skrįš) 31.12.2009 kl. 21:11

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband